Gavnios giesms
O DIEVE TVE, Dieve maloningas, * tegul nesta mogus neteisingas. * Pagailki ms, pagailki ms, pagailki ms!
2 Mes, nusidj, nusimin mons, * kur pasidsim be Tavo malons? * Pagailki...
3 O Jzau geras, Jzau maloningas, * Tavs nn aukias mogus nuodmingas.
4 Tiek daug u ms kaltes ikentjai * ir savo krauj dievik iliejai.
5 Kania iaurija ir krauju ilietu * Tave maldaujam: teik danguj mums viet!
6 O meilingiausia Dievo Motinle, * Tavs pasilgo mons vargdienliai. * Mus utarti teikis... (3 k.)
7 Ms utarjau, Juozapai tyrasis, * Marijos, Jzaus drauge mylimasis, * u mus melski Diev...
8 Mus ginkit, veskit, angelai gerieji, * ir js, globjai, dangaus irinktieji, * u mus melskit Diev...
JZAU KRISTAU MALONIAUSIAS, * Avinli nekaliausias, * trokai, trokai ant kryiaus numirti, * mones, mones klystanius atpirkti.
2 Raudoki, mogau, tu graudiai, * dl tavs tai Viepats skaudiai * mirdams, mirdams aukia savo Tv, * veda, veda latr jis pas Diev.
3 od taria paskutin, * galva svyra ant krtins, * verkia, verkia Motina ir kenia * sunki, sunki alia kryiaus kani.
4 Saul temsta ir ugsta, * em tamsoje pasksta, * uolos, uolos skeldja ir plyta, * mirt, mirt Jzaus jos pasta.
5 onas perdurtas veniausias, * bga kraujas nekaliausias. * Verkim, verkim, visa tai atmin, * Jz, Jz kaltmis kankin.
6 Jzau, kurs mus taip myljai, * jog u mus numirt norjai, * praom, praom t kani galybe * vesk mus, vesk mus dangaus linksmyb.
ALYV DARELY krauju prakaitavo * Dievo Tvo Snus u mus, mones savo. * Skausmas ird jam suspaud, * nulidimas sieloj griaud. * Brangus Atpirkjau, * kiek Tu ikentjai!
2 Jis, kaip Dievas, mat darb atpirkimo, * vis savo kani, kraujo praliejim. * Mat jis moni piktyb, * savo budeli smarkyb. * Ak Jzau mieliausias, * kenti nekaliausias!
3 Mat, kaip buiuodamas Judas j paiepia, * kaip Anas ir Kaipas niekinti j liepia; * mat Erodo rstyb ir Piloto neteisyb. * Ak Jzau mieliausias, * kenti nekaliausias!
4 Regjo ir skaud prie stulpo plakim, * erki vainiko ant galvos spaudim, * ir meit vis bjaurum, * itarms neteisingum. * Ak Jzau mieliausias, * kenti nekaliausias!
ATPIRKJAU, kaip alpsti Tu, * kokios kanios ir skausmai! * Tavo vent veid dengia * kraujo prakaito laai! * Glauski mus, mieliausias Jzau, * kraujo ibertas rasos, * prie krtins mylimos.
2 tai patsai ateina Judas, * Jzau, jau Tavs iduot, * ir i meils Tu jam leidi * veid ventj buiuot. * Mokai mus, brangusis Jzau, * jog ir prieus reik mylt * jiems geru atsimokt.
3 Iganytojau mieliausias, * kaip skaudi kelion Tau! * Neti sunk kryiaus med * imk mane pagalbon sau. * Leisk ir man, gerasis Jzau, * Tavo gerti kartumus * u savus neteisumus.
MIRTA ANT KRYIAUS, mogau, Viepats tavo! * Ko gi neraudi u kaltybes savo? * velki, kiek kentt turjo * dlei tavs Atpirkjas.
2 Sveikos jo kne vietos nebeliko: * galva sueista erki vainiko, * teka lyg altinio srovs * iurklm jo veniausias kraujas!
3 Alpsta skausm baisiausi panertas, * rankos ir kojos vinimis prikaltos. * Kas jam pareng t kani, * ar ne aibs tavo kali?
4 Mirdamas teikia jis kaltiems maloni, * su malda baigia kruvin kelion. * Ar regi tu Jzaus meil, * nuodmingasis pasauli?
5 Ak Atpirkjau, tai prie Tavs puolu, * trupink man ird, kietesn u uol. * Teikis mane nuraminti, * leisk man kojas apkabinti...
KAI PIKTAS PASAULIS klastingai vilioja * ir silo diaugsm nuodmingas taures, * pavelki kryi, kaip Viepats vaitoja, * kaip kenia ir alpsta u tavo klaidas.
2 Kai sielvarto jroj irdis tau dejuoja, * ios ems kelionj dyglius vien randi, * kai uverktos akys lidnai aaroja, * pavelki kryi su Kristum kenti.
3 Kai vienias, lidnas, apleistas klajoji, * be draugo, be vado pasauly plaiam, * prie kryiaus skubki, ten jam pasiguosi * ir savj ird atversi tik jam.
4 O kai jau ateis valanda paskutin, * kai liausis tau plakus varginga irdis, * su meile spausk kryi prie savo krtins * ramiai ir diaugsmingai umerksi akis.
KUR AUGAI TU, ventasis kryiaus medi? * Ar supos paukiai tavo akose?.. * Kokius vaisius iedai tavieji ved? * Kas tave pavert nata baisia?..
2 Saldus ir ventas amiais tu kalbsi, * prayds Jzaus dieviku krauju, * pavargusi irdis ia ras pavs, * ia pasisems kovoms jg nauj.
3 Imu ir a su Jzum savo kryi, * kur man dav Viepaties ranka, * kasdien j kantriai neti pasiryiu, * ant jo kasdien aukosiuos kaip auka...
4 O, bk pasveikintas, ventasis Kryiau, * vienintele gyvenimo viltie! * Kentt prie Jzaus koj pasiryau, * ia jis man rank pervert ities...
5 Visa viltis, palaima ir ramyb * i Jzaus kryiaus trykta mums visiems. * O kryiau, kryiau! Tu mana stipryb! * Ir niekas tavo turt neisems!
6 Glaudiu tave, kai aaros man byra, * kai ird plo skausmo vanagai... * Tavy randu paguodos srov tyr, * kurios iekojau klysdamas ilgai...
KAI NIEKS JAU IOJ EMJ tavs nesupras, * klaidingai apkaltins, pasmerks, * itieski kryi be odi rankas, * ir akys daugiau nebeverks.
2 Nors visas pasaulis umir ir apleis, * jau niekas tavs nemyls, * dvasia bent paenki Golgotos keliais * taip skaudiai irdis nekents.
PRAVIRK, MANO SIELA, umirus diaugsmus, * kryi pakelki akis * u tavo kaltes alpsta Dievo Snus, * kodl tau neplyta irdis?!
2 J budeliai plak, jam dar aizdas, * bet nuodms eid skaudiau, * nes tu pamyljai niekingas aistras * u savj Diev labiau.
3 Erki vainikas dygliuotas, skaudus, * skaudesn puikyb tava. * Dl jos ikentjo atriausius drius * veniausioji Jzaus galva.
4 Nors pervr vinys jam kojas, rankas * ir eid skausmingai, giliai, * jo irdiai atvr aizdas gilesnes * tavi nuodmingi darbai.
SIAURAS KELIAS, erkiuotas, * veda jis Tvynn mus. * Mano siela, tau jis duotas * drsiai enk per sunkumus. *
velk Kryi ia stiprybs * rasi sau itvert kanioj. * Sveikas, Kryiau, aminybs * vytury naktyj klaidioj.
2 Akys nors ir aarotos, * bet irdy giesm diugi. * Mano Dieve, per Golgotos * kani mums diaugsmus rengi. *
Nors erkiai kojas eidia, * itesk siauram kely. * Dygliai rom pasikeiia * aminoj diaugsm aly.
3 Jzus keli mums pramyn, * sekim j lig pabaigos. * Ves jo pdos Tvyn, * nebijok, irdie, aukos. *
Diaukis, siela, Kristus duoda * taip arti tau sekti j. * Sveikas, Kryiau, ms paguoda * ir viltie skausm kely!
GOLGOTOJ Kristaus Kraujas srava, * jis nuodmes monijos plauna, * aukojas Jzus Tvui savo * i rank, koj Kraujas alma.
Jis brangiausias! Jis veniausias! * Jo Kraujas teka i irdies. * Jis brangiausias! Jis veniausias! * Marija alpsta prie alies.
2 Mii Aukoj nuengia Kristus * ir Auk Tvui atnaauja. * Jis Ostijoje kaip ant kryiaus, * tas pats srovena ventas Kraujas.
Jis brangiausias! Jis veniausias! * Jis sielos maistas nuostabus! * Jis brangiausias! Jis veniausias! * Krauju maitina Jzus mus.
3 puot dievik jis aukia: * tai mano Knas, mano Kraujas! * Altoriuje jis ms laukia: * Ateikit pas mane, maldauja.
Jis brangiausias! Jis veniausias! * O Eucharistija venta! * Jis brangiausias! Jis veniausias! * irdis dl ms atverta!
SUSIKAUP MEDIAI ir krmai nutilo, * tik jie it nakt su Jzum buds. * Nulidus jo siela skausmingai prabilo, * bet kas gi jo skund neram girds!
2 Tik Motinos meil i tolo j seka, * ji trokta lydti j skausmo keliu... * Ir mano irdis iandien meile jam plaka * kodl gi paguosti a jo negaliu?
3 Tave a ujausiu apleist iandien, * altoriuje umirt ms vis. * Tarnausiu Tau vis gyvenimo dien, * kad, nakiai atjus, nebt tamsu...
O PASAULI NUODMINGAS, * mirta Viepats dl tavs!.. * Ak, pavelk paslaptingas * meils dievikos gelmes!..
2 Meil vert j kentti * jis igelbt troko mus, * mums iganym laimti, * vl grint dangaus diaugsmus.
3 Begalinio skausmo jroj * sksta Viepaties irdis... * Jam uuojautos neturi, * kas j eidia kaltmis.
4 O gerasis ms Kristau, * leisk Tave kartai mylt, * Tau gyvent ir pasiryti * jau daugiau nenusidt.
JZUS, MIRDAMAS ANT KRYIAUS * u kaltes vis moni, * ivadavo i vergijos * ir i pragaro gelmi.
2 Apviet dang keli * meils priesaku nauju, * Atpirkimo testament * antspauduodamas krauju.
3 Verk akmenys kieiausi, * Viepat ujausdami, * tik alti beirdiai mons * j pagird tulimi.
4 Jzau, mirtantis ant kryiaus, * ms irdis sugraudink * dkingumo jas pripildyk, * savo meile atgaivink.
STOVI MOTINA skausminga, * Snaus kanias siaubingas * velgia verkianiom akim.
2 Aiman nuo kryiaus girdi, * baisus skausmas varsto ird * kalavijo amenim.
3 Kiek tai kenia irinktoji * Jzaus Motina mieloji, * jam kovojant su mirtim.
4 Siaubas, irdgla ir baim * atm Marijai laim, * Sn jai atimdami.
5 Koks mogus nesudrebt, * koks akmuo nesuminktt * nuo ios Motinos skausm?!
6 Kas galt nelidti * ir j ramiai irti, * kai ji kenia su Snum?
7 U visos monijos kalt * leido Sn ji prikalti * ir atidav kanioms.
8 Mat miel savo Sn, * keniant dvasia ir knu, * mirtant u mus visus.
9 Meils Motina, Mergele, * duok pajusti skausmo gali, * kad lidiau su Tavim.
10 Kad irdis manoji degt, * kad nuo iol vien Dievui plakt, * kad myliau vien tik j.
11 Kristaus Motina ventoji, * spausk giliai irdin manojon * Nukryiuotojo aizdas.
12 Tu neduok praeit pro al, * jo irdies skausm bent dal * leisk iksti u kaltes.
13 Leisk prie kryiaus apsistoti, * su Tavim drauge raudoti, * likti su Tavim kartu.
14 A po kryiumi noriau * su Tavim drauge stovti, * lieti aaras gailias
15 O skaisiausioji Mergele, * Tavo meils kari dali * leisk apverkti graudiai man.
16 Leisk suprasti Kristaus mirt, * leiski kani jo patirti * ir pajusti jo aizdas.
17 aizdos jo tegu kankina, * kryius jo teapsvaigina, * tealpstu drauge su juo!
18 Teismo dien gink, Marija, * nuo liepsn, kurios praryja * sielas nuodms verg!
19 Kristau, kai kelion baigsiu, * palm pergals teiksi * man dl Motinos mald.
20 Dl Tav kani baisij, * josios aar karij * leisk gyventi aminai.
KAI GOLGOTOJE STOVJO * Jzaus miela Motina, * mirtant lidna stebjo * savo Sn mylim. * Kas jos skausm stengs suprasti, * stovint jai po kryiumi?! * Kas paguodos stengs surasti, * keniant jai su Snumi?!
2 Jau tamsybmis aptvino * sauls blizganti viesa; * ird nuostabiai graudino * gailesiu gamta visa. * Jau ugeso sielos diaugsmas * Atpirkjas ems ios, * ir beliko vienas skausmas, * kurs tik varst dvasi jos.
3 Kas mums duot bent atjausti * negirdtas jos kanias * ir prie kryiaus prisiglausti * keniant skausmo valandas? * Nieks dar tokio nekentjo * igyvenimo skaudaus, * nieks tiek meils neturjo, * eidamas taku dangaus.
MARIJA, KILNIOJI skausm Karaliene, * tiek daug ikentjus ios ems kely! * Tu kani suprasi ir ms kiekvieno, * kai aara rieda per veid gaili.
2 Kiek alpsta irdi, nesuranda paguodos, * palta i sielvarto, skausmo gilaus! * J nieks nesupranta, jiems dienos vis juodos, * tik Tavo, Marija, irdis mus atjaus.
3 Nunek ms skausm kaip smilkal tyr * prie dangiko sosto Aukiausiam u mus. * Aukok jam kaip brangi ir kvepiani mir * u ms kaltes, praeities klydimus.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bakis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalik pasaulis, 1996. P. 529-531.
pradi 
vir